Keičiantis metų laikui keičiasi ir maisto poreikis, tačiau jokiais būdais tai nereiškia, kad atėjus šaltesniam sezonui mitybos racione turi atsirasti kaloringi, nesveiki maisto produktai. Pasižvalgykime po rudenį plačiau, ir išsiaiškinkime, kokios rudenio gėrybės gali padėti palaikyti gerą formą bei sveikatą.

Iš tiesų, daug produktų, kurie auga mūsų geografinėje padėtyje šiuo metu yra neįtikėtinai geri ir naudingi mūsų sveikatai.  Ar žinote, kad, pavyzdžiui, cukinijos ar moliūgai puikus vaistas medžiagų apykaitai "užkurti", o miškuose randami grybai gali apsisaugoti nuo peršalimo, gripo, ar būti prevencija nuo širdies ligų? Apačioje pateikiu, ko gero, geriausias lietuviško rudens gėrybes, kurios naudingos ir aktualios ne tik savo kūną dailinantiems Kilo.lt nariams, bet ir visiems norintiems palaikyti gerą sveikatą.

 

CUKINIJOS


Cukinijos turi nemažai vitamino E, jose gausu skaidulų, kalio. Vitaminas E, kurio yra šiose daržovėse, stiprina nervų sistemą. Daug cukinijų valgantys žmonės rečiau susiduria su stresinėmis būsenomis, nes jų nervų sistema reaguoja ramiau. Cukinijos aktyvina smegenų veiklą ir spartina medžiagų apykaitą. Gerina širdies raumenų veiklą ir raumenyną apskritai. Cukinija iš organizmo padeda šalintis skysčius, o su jais ir žalingas, nereikalingas toksines medžiagas. Tinka valgyti tiems, kurie skundžiasi padidėjusiu skrandžio rūgštingumu, nes cukinija yra švelni ir skrandžio nedirgina. Neretai manoma, kad gaminant cukinijas odelę reikia nulupti. Tai prasta mintis, nes pašalindami jos odelę netenkame ir gausybės vitaminų, kurių joje yra. Cukinija turėtų būti gaminama su odele. Žinoma, tokiu atveju geriausia, jei ji yra pačių užauginta sodyboje ar kaime ir nenupurkšta nitratais.


MOLIŪGAI


Moliūgų paklausa išauga prieš pat Helloween'ą, bet tada mes juos perkame ne dėl to, kad juos valgyti, o, kad pasipuošti namus su gražia šventine atributika. Jei jūs tokiems patiems tikslams perkate moliūgus - maistui panaudokite bent išskobtą dalį, nes moliūguose be galo daug naudingų maistinių medžiagų organizmui. Moliūgo minkštimas turi daug kalio, dėl kurio šis vaisius ypač populiarus dietinėje mityboje, nes labai gerai veikia medžiagų apykaitą. Taip pat, jame yra kalcio, magnio ir geležies druskų, šios medžiagos veikia kaip prevencija mažakraujystei, aterosklerozei,  bei vitaminų C, B1, B2, PP, kurie stabdo senėjimo procesus ir gerina potenciją, taip pat turi ir provitamino A. Moliūgai dar naudingi tuo, kad skatina šlapimo išsiskyrimą, todėl jais galima slopinti pabrinkimus, atsiradusius dėl širdies ir kraujagyslių, inkstų ir šlapimo pūslės ligų ar, tiesiog, tais atvejais, kada dėl nesuderinto druskos kiekio, tarkim, vakarienėje, kitą rytą nubundame paburkusiais paakiais. Tokią dieną skatintume pietums suvalgyti patiekalą didžiąja dalimi gaminamą iš moliūgo ir sukauptas skysčių perteklius akimirksniu bus pašalintas iš minkštųjų audinių. 


OBUOLIAI


Obuoliai - jau nuo seno kalbama, kad jie sveika mūsų organizmams, bet ar žinome kuo ir kodėl? Naujausi tyrimai teigia, kad jie naudingi ne tik imunitetui, bet ir širdžiai.Italijos, Prancūzijos ir Airijos mokslininkai nustatė, kad valgant obuolius mažinamas cholesterolio kiekis, o jis kaip žinia - vienas iš pagrindinių priežasčių dėl ko atsiranda širdies ir kraujagyslių ligos. Obuoliai, taip pat turi ir žemą glikemijos indeksą - tai reiškia, kad natūraliai juose yra labai mažai cukraus, kuris ypač lėtai ir tolygiai pasiskirsto į kraują. Dėl to šis vaisius galimas ir diabetu sergantiems, kuriems be galo svarbu palaikyti gerus gliukozės rodiklius. Obuoliuose yra geležies, mineralinių druskų, ląstelienos, kalio (kuris greitina medžiagų apykaitą), natrio, kalcio. Obuoliai taip pat naudingi norint išvengti peršalimo ligų. Mokslininkai nustatė, kad žmonės, valgantys daugiau obuolių turi mažesnį sergamumą peršalimo ir viršutinių kvėpavimo takų ligomis. Tai iš dalies dėl didelio vitamino C kiekio juose. Vidutinio dydžio obuolyje yra net 25 procentai rekomenduojamos paros normos šio vitamino.


KRIAUŠĖS


Kriaušėse yra įvairiausių vitaminų, mineralinių medžiagų tokių kaip kalio, vario, magnio, mangano, geležies. Daug cinko, skaidulų, ląstelienos. Yra C, E, B grupės vitaminų, fosforo, sėklose - jodo. Taip pat, kriaušės kilusios iš svarainių giminės ir yra ypač dietinis produktas. Gerina širdies kraujagyslių veiklą. Jas tinka valgyti esant vidurių užkietėjimui ir apskritai jos užtikrina reguliarų tuštinimąsi. Buvo atlikti tyrimai, kad valgant kriaušes organizme mažėja cholesterolio kiekis. Tinka valgyti esant inkstų, šlapimtakių ligoms, nes jos skatina šlapimo išsiskyrimą ir turi dezinfekuojamąjį poveikį šlapimtakiams. Kriaušėse yra boro, kuris organizmui padeda išsaugoti kalcį (kaulams reikalinga medžiaga), tad kaip profilaktinė priemonė itin tinka žmonėms, kuriuos kamuoja osteoporozė. 


 GRYBAI


Rytuose jau seniai garbinami grybai, o domėjimasis jais toks aktualus, kad Japonijoje įkurtas net institutas, kuriame atliekami tyrimai ir bandymai su grybais. Konkrečiai tyrinėjant (šitaki) grybus buvo atrasta, kad juose yra stipri antivirusinė medžiaga, vadinama lentininu, kuris stimuliuoja imuninę sistemą. Tyrimai taip pat parodė, kad grybai gali padėti sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje ir sumažinti sočiųjų riebalų poveikį. Na, o mes pasirinkime savo geografinėje padėtyje augti linkusius grybus, tarkim, miško gražuoles voveraites. Jos ypač naudingos  musų organizmams. Voveraitės turi mums taip reikiamo vitamino B, B1, o taip pat ir vitamino D. Jos turtingos ir cinku, variu, natriu, kaliu, o taip pat ir kalciu, geležimi.Sudėtyje yra ir provitamino karoteno, kuris riebaluose virsta taip pat labai reikalingu vitaminu A. Šiuos grybus ypač mėgsta vegetarai, kadangi voveraitėse esantys baltymai yra labai panašūs į pilnaverčius, nes turi kone visą reikiamą amino rūgščių grandinę.