Šiuolaikinėje visuomenėje stresas yra vis labiau sutinkamas kasdienėje veikloje ir ne vienas žmogus jaučia vienokius ar kitokius sveikatos pablogėjimus dėl ilgalaikio streso pojūčio. Mažas streso kiekis nėra kenksmingas, tačiau nuolatinis stresas gali sąlygoti skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligę, bronchinę astma, migreną, cukrinį diabetą bei begalę kitų ligų. Stresas yra siejamas ne tik su įvairiais negalavimais, bet ir su neigiamu poveikiu siekiamų tikslų rezultatams, kai norima mažinti kūno svorį, deginti riebalus ar užsiauginti raumeninę masę. Apie tai, kaip stresas veikia medžiagų apykaitą, kalbame su KILO.LT mitybos specialiste Ieva Savicka.

Kaip stresas veikia organizmą?

Pasak I.Savickos, būnant stresinėje situacijoje organizme įsijungia mechanizmas, kuris stengiasi mums padėti ją išgyvenant. Čia didelį vaidmenį atlieka antinksčių išskiriami adrenalino, noradrenalino ir kortizolio streso hormonai. Adrenalinas, noradrenalinas veikiant kartu su kortizoliu padidina širdies plakimo, kvėpavimo dažnį, išplečia vyzdžius, didina gliukozės kiekį kraujyje ir atlieka kitus veiksmus, kurie gali padėti išgyvenant stresinėje situacijoje, kai reikia greitos reakcijos.

Kortizolio poveikis medžiagų apykaitai

Tuo tarpu kortizolis yra labai glaudžiai susijęs su mūsų medžiagų apykaita ir gali būti veiksnys, kuris trukdo dailinti kūno linijas. Jaučiant stresą staigiai kyla kortizolio kiekis kraujyje ir tuomet organizmas bet kokiais būdais stengiasi pakelti cukraus lygį kraujyje, kad būtų gauta energija. To gavimo šaltiniai yra greitą energiją suteikiantis maistas, tačiau jo negaunant, gliukozė yra pradedama gaminti iš baltųjų kraujo kūnelių ar raumenų aminorūgščių, kas lemia imuniteto silpninimą ir, žinoma, stabdo raumenų auginimo procesą. Pakilus cukraus lygiui kraujyje gaunama daug energijos, tačiau jaučiant nuolatinį stresą ta energija nėra išnaudojama, o tai lemia riebalų kaupimąsi ir ypač pilvo srityje, kur riebalai daro didžiausią žalą žmogaus organizmui. Kortizolio gamyba organizme yra normalus veiksnys, kuris vyksta nuolatos, tačiau jį išbalansuoja stresas, o stresas yra glaudžiai susijęs su mityba bei rėžimu.

Streso yra sunku išvengti, tačiau kelios taisyklės gali pagelbėti mažinant neigiamą keliamą kortizolio poveikį.

1. Visada valgykite pusryčius! Kortizolio kiekis kraujyje įprastai siekia piką prieš pat pabundant ir dienai trunkant jo kiekis palaipsniui mažėja. Jei atsisakoma pusryčių, rytinis kortizolio kiekis ne tik kad nemažėja, bet ir kyla iki pat to meto, kuomet pirmą kartą pavalgome. Nevalgant pusryčių išbalansuojamas kortizolio išsiskyrimo ir mažėjimo mechanizmas, tad didėja neigiamų kortizolio keliamų simptomų rizika.

2. Venkite paprastų, greitos energijos suteikiančių angliavandenių. Streso metu organizmui reikia greito kuro ir tokiu atveju žmonės neretai renkasi būtent saldumynus ar saldžius konditerijos gaminius. Jie suteikia greitos energijos, tačiau jų suvalgius ne už ilgo ir vėl norisi valgyti, tad griebiamasi antrinio tokio greito energijos papildymo. Negana to, kad gauname didelį kiekį nenaudingų kalorijų, bet jų perteklius galų gale imamas kaupti kūne riebalų pavidalu.

3. Laikykitės valgymo rėžimo. Kuomet dienoje yra ilgesnis nevalgymo tarpas nei 3 - 4 val. kyla rizika cukraus lygio sumažėjimui kraujyje. Organizmas tai traktuoja kaip dar viena stresą, todėl į kraują išskiriamas papildomas kiekis kortizolio. Per dieną rekomenduojama valgyti 3 pagrindinius valgymus ir 2 užkandžius. Tarp valgių turėtų būti apie 3 val. nevalgymo tarpai.