Vasara - tai puikus, sveikatai ypatingai naudingas metas. Šiuo sezonu daugelis į rutiną įtraukia ir pasivaikščiojimus gryname ore, taip pat laisvalaikį gamtoje, nevengiama pasilepinti saulės spinduliais. Nors ir neretai kalbama apie saulės blogą poveikį sveikatai - reikia nepamiršti, kad saulė tai yra natūralus vitamino D šaltinis, kurio būtina pasikrauti. Saule  džiaugiasi ne tik mūsų oda, bet ir įvairios sezoninės uogos, vaisiai, daržovės. Natūralioje saulėje užaugę produktai yra patys sveikiausi ir sukaupę daugiausiai vitaminų. Todėl į racioną įtraukę įvairais uogas padarysite tikrą vitaminų ir meneralų įkrovą organizmui. Daugiau apie uogas pasakoja Kilo.lt mitybos specialistė Eglė Šinkevičiūtė. 


Trešnės

Trešnės yra vertingos dėl to, kad jose esančias medžiagas organizmas labai gerai ir lengvai įsisavina. Jose yra A, B grupės vitaminų, C, o taip pat ir P, natrio, kalio, magnio, kalcio, o ir fosforo. Visi šie paminėtieji elementai gerina bendrinę organizmo veiklą. Trešnes, kaip ir vyšnias, patartina rinktis kuo tamsesnės spalvos ir ne tik dėl to, kad tokios jos skanesnės, bet ir dėl to, kad tokiose uogose daugiau medžiagų, kurios stiprina kraujagyslių sieneles ir sunormalizuoja kraujo spaudimą. Trešnės šaunus pasirinkimas sergant mažakraujyste, kadangi jų sudėtyje yra geležies!

Vyšnios

Naudingos medžiagos: vyšniose yra vitamino C, kuris būtinas protinei veiklai ir imuniteto gerinimui. Yra karotino, vitaminų E, B1, B2, folio rūgšties, kalio, magnio, fosforo, vario, geležies, tačiau šių elementų koncentracija uogose nėra didelė. Kuo nokesnė vyšnia, tuo daugiau geležies ji turi. Kadangi vyšniose taip pat yra antioksidantų ir stabdančių senėjimą medžiagų, jos neretai vadinamos jaunystės ar grožio uogomis. 

Žemuogės

Žemuogės - tai uogos prisotintos fosforu, celiulioze ir mineralinėmis medžiagomis. Jose gausu vitamino C ir geležies, o šie du elementai yra naudingi sergantiems mažakraujyste. Žemuogėse taip pat yra beta karotino, vitaminų B1, B2, B6, K ir E bei organinių rūgščių, antocianinų, flavanoidų.

Braškės

Braškės pilnos antioksidantų. Jos yra puikus vaistas nuo širdies ir kraujagyslių ligų, turi daug vitamino C, kurio daugiau nei citrusiniuose vaisiuose. Braškėse yra B2, B5, B6, vitamino K, vario ir magnio. Juose taip pat yra omega riebiųjų rūgščių.

Šilauogės

Šilauogės ne tik skanios uogos, bet ir naudingos. Savo sudėtyje jos turi įvairių vitaminų, tokių kaip A, B1,B2, C ir PP. Sudėtyje taip pat yra ir karotinoidų bei folinės rūgšties, o taip pat ir skaidulinių medžiagų. Šilauogėse yra ir kalcio bei geležies. Uogose esantys mikro ir makroelementai teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą, o apie pusę visų mineralinių medžiagų sudaro kalio junginiai, yra daug fosforo, mangano. Taip pat, šilauogės saugo nuo šlapimo takų uždegimų ir mažiną jų infekcijų riziką.

Slyvos

Slyvas galima vadinti natūraliais raminamaisiais, kadangi jų sudėtyje yra vitaminų, kurie mažina nervinę įtampą, nuovargį, stiprina nervų sistemą bei gerina miego kokybę. Sudėtyje taip pat yra vitamino C ir provitamino A, kurie kartu sudėjus gerina imunitetą bei odos būklę. Taip pat sudėtyje yra kalio, kurio dėka geriname kraujo kokybę bei širdies darbą, o taip pat ir medžiagų apykaitą. Slyvos turi savybę pašalinti iš organizmo susikaupusius skysčius, tai dėl sudėtyje esančio kalio, magnio ir fosforo.

Serbentai

Serbentuose gausu naudingų medžiagų. Šios uogos turi labai daug vitamino C. Suvalgę 150 g juodųjų serbentų gausime vitamino C dienos normą. Juodieji serbentai yra vertinami ir dėl B vitamino, kuris malšina nervinę įtampą ir taip pat yra susijęs su geresne miego kokybe. Šios uogos turi tonizuojamąjį poveikį, dėl to jos yra vertinamos kaip peršalimo ligų simptomatikos malšintojos. Rūkantiems, reguliariai valgant juoduosius serbentus, sumažinamas gautas nikotino kiekis. Serbentų lapuose yra medžiagų, kurios suteikia bakteriocidinį poveikį, todėl nemalonų burnos kvapą gali panaikinti serbentų lapų arbata.