KILO.LT narės sėkmės istorija

Knygų mugė. Vaikštau nuo stendo prie stendo ir matau A.Pauliukeviciaus knygą „Tobulas kūnas“. Prieiti nedrįstu. Po kelių mėnesių aš oro uoste, atvykau pasitikti dukros. Lėktuvas nusileidžia anksčiau ir aš puolu bėgti. Po kelių metrų sustoju susiėmus už širdies. Aš, buvusi šokėja, nebepabėgu. Supratau - priėjau liepto galą. Grižus namo susirandu internetinę knygų parduotuvę ir užsisakau knygą. Perskaitau per vieną dieną. Užeinu į joje minimą KILO.LT svetainę ir… užsiregistruoju. Taip prasidėjo mano kelionė.

Po 8 mėnesių 25kg svėrusius kailinukus nusivilkau. KILO.LT mitybos planas man tiko kaip pirštinė. Ir tuo pačiu suvokiau, kad kiekvienas paslydimas tolina mano tikslą. Vienas saldainis, viena vyno taurė stabdo svorio kritimą 2 dienoms. Kai tai žinai, susilaikai, nes tų 2 dienų paprasčiausiai gaila. Taip ir atsilaikiau. Su sportu buvo sunkiau. Pradėjus nuo nesunkių pratimų namie, užstrigau. Ir čia man padėjo mielos forumo bičiulės. Visada palaikiusios ir gyrusios šįkart vieningai. Kas tiesmukai, kas su mandagia užuomina ar jumoro gaidele - įspyrė. Kojos pačios nunešė į sporto klubą. Tapau jo nare ir drausmingai lankau.

Forumas vertas atskirų žodžių. Lankiau jį kasdien ir rašiau savo dienoraštį. Bandžiau suprasti, kodėl man užaugo tokie šarvai ir nuo ko jie turėjo apsaugoti. Sutikau jame naujų draugų. Pasako viena, kad vyresnės, prisižiūrinčios, sportuojančios moterys yra super grožis! Pasako kita, kad nebūk ožkyte, buk vikri, graži, grakšti beždžionėlė, pasako trečia, kad tu dabar susikaupusi pasitinki smūgius, bet finale laimėsi. Ir tuomet suprantu, kad didesnio palaikymo ir motyvacijos nė nesapnavau.

Pasidariau naują nuotrauką - joje esu su 3 dydžiais mažesniais rūbais ir raudonais batais. Netikiu, kad tai aš.
Atsistojau abiem kojom ant žemės. Vis dar esu KILO.LT nare, dar laikausi jo rankos. Mokausi eiti tiesiai, nesuklumpant, netgi bėgti. Tikiuosi, vėl šokti.