Su kilo esu nuo gegužės 24 d., bet kol kas negaliu pasigirti jokiais rezultatais... Pradžioje ėmiausi dietos užsidegusi, nusipirkau kokteilius bet...po poros dienų ėmiau maištauti, ėmė lįsti visokios negeros mintys (,,nesiruošiu aš vien varškėm ir vaisiais misti", ,,žinau, kaip reikia teisingai maitintis, todėl susidarysiu savo planą" ir pan.), vyras šalia krimto visokius skanumynus, todėl nors pavyko 1 kg numesti, jis vėl grįžo per visus šašlykus ir ledus....
Taigi - pradedu viską iš pradžių. Mitybos planą paprašiau pakeisti, nes jame buvo betvarkė - sudėta daug to, ko nevalgau vien tik dėl vaizdo (kad maistingų medžiagų ir kalorijų kiekiai būtų tinkami). Dabar pasidėliosiu tai, ką tikrai valgau ir valgysiu griežtai pagal jį. Užsibrėžiau sportuoti taip, kaip man išeina - greitesniu žingsneliu vedžioti šunį :) Bei nekreipti dėmesio į bjaurią kolegę, kuri man valgant varškę, vis klausdavo saldžiu balseliu ,,gal kartais dietos laikaisi?" (visos žinom tokias koleges ar ,,drauges") ir galvoti apie tai, kad aš siekiu tikslo, o ji tik pavydi mano pasiryžimo ir to, kad gražėju :) Taip pat sukūriau šią temą, kad šiek tiek pamotyvuotų mane prisiduoti Jums, nors kartą per savaitę :)
Taigi - kviečiu Jungtis prie manęs biuro merginas bei moteris, kurios deja iš aplinkinių ir ypač kolegų nesulaukia palaikymo, kurių kiti šeimos nariai laaabai mėgsta pavalgyti bet jos tiki, kad joms pavyks :)
Pasidalinkite tuo, kaip Jums sekasi įveikti visus priešiškus aplinkinius, manau, kad tiek man, tiek kitoms tai labai padės :)
Nauja pradžia - 67 kg, tikslas - 55 kg. Apimčių dar nematavau, bet gal imsiuosi ir to :)
1. Vanduo. Iš tiesų, vanduo daro stebuklus. Buvau labai jį nuvertinusi, o be reikalo. Geriant pakankamą kiekį vandens, tikrai norisi mažiau maisto.
2. Sureguliuota mityba. Jei visą dieną sąžiningai reguliariai maitinuosi, vakare po darbo nebebūna alkio priepuolių (nebent emocinio valgymo skatinamas noras ko nors saldaus/skanaus). Saldumynų poreikį taip pat kaip reikiant sumažina sureguliuota mityba, pakankamas įvairių maisto medžiagų kiekis, gaunamas su daržovėmis ir kitais sveikais produktais. Įvairūs cukraus kiekį kraujyje reguliuojantys maisto priedai, pvz., cinamonas.
3. Kitų savęs apdovanojimo būdų paieška - nauji pirkiniai, grožio procedūros - manikiūrai, pedikiūrai, kaukės, vonios.
4. Motyvacija - naujo garderobo (kad ir mintyse) dėliojimas, kai bus pasiektas norimas tikslas, visokių motyvacijų ir sėkmės istorijų skaitymas, dar, kaip vadinu, "smegenis plaunančios" literatūros skaitymas, kas keičia mąstymą iš esmės ir moko visokių kasdienių minčių pratimų, neleidžiančių nukrypti nuo savo tikslo ir mokančių įveikti emocinį valgymą.
5. Ir galiausiai sportas. Nors pastaruoju metu daug kur pabrėžiama, kad sportas nulemia tik 20 (o gal ir mažiau) procentų galutinio rezultato, visgi vidinei savijautai duoda tikrai daugiau. Svarbiausia yra prisiversti sportuoti. Net jei atrodo, kad visai nėra jėgų, kad kažką skauda ar dar kokios bėdos. Pradėjus, po kokių 5-10 min tie skausmai/nenorai/jėgų deficitas dingsta, o po visos tos dienos sporto programos, energija ir gera nuotaika paprastai veržiasi pro kraštus. :)
Šiandien (po švenčių) pradedu savo antrą pradžią - žiūrėsim, kaip vakare seksis... Dienos metu tai viskas ok, galiu ir pakentėt jei reikia (tarkim jei saldaus norisi), bet vat kai ateina vakaras... Ir dažniausiai jau pirmą dieną pasiduodu, nes atrodo, kad vieną dieną dar galiu sau leisti, bet vat nuo rytojaus tai jau imsiuos. Taigi visai optimistiškai žengiu į naują dieną :) Bandysiu atsiskaityt rytoj :)
Man irgi sunkiausiai vakare. Pas mane yra emocinis valgymas. Ryte pasiryžimas 100 procentų iki tol kol grįžtu iš darbo. Ir po to tas ryžtas kažkur labai greita išgaruoja.
Ačiū, Metamorphosis, labai gerai viskas surašyta :) reikia tik vadovautis.
Toska90, aš irgi jungiuosi, gal būryje bus lengviau:)
Pradedu svoris 80 kg, tikslas 55 kg