Geriausia būtų naudoti 0,5% riebumo pieną arba 1%, žinoma, jeigu liesiausias 2,5% - darykite kokteilius su juo, atitinkamai mažiau dėkite banano, kad kalorijų santykis išliktų tas pats. Jeigu kils kažkokių neaiškumų - rašykite mentoriui, pagelbėsiu visais dietiniais klausimais! :)
Ačiū Egle! Trumpai prabėgsiu vakarykštę dieną. Pusryčiai: nesitikėjau, kad duona, lašiša, agurkas ir truputis citrinos gali būti skanūs ir be sviestso :) Priešpiečių laukiau nekantriai. Pas mane jau susiformavęs įprotis 10 val. 30 min. valgyti pirmus pietus (gyvenime apsimetinėju mokytoju, o pas mus po 3 pamokų pietų metas), tačiau atsilaikiau didvyriškai :) Mano gamintus makaronus su pievagrybiais ir vištiena įvertino visa šeima! Vakar turėjau sportuoti, bet radau pasiteisinimą - didaktikos atsiskaitymą kuris laukia manęs šiandien už poros valandų. Kone visą dieną prakiurksojau prie rašto darbo analizuodamas Europos sąjungos neformalaus ugdymo politikos ypatumus ir net nepajaučiau kaip sugurgiau džiovintus abrikosus. Visgi kažkuriuo momentu pajaučiau, kad "važiuoja stogas" ir knygas iškeičiau į 5 km pasivaikščiojimą gnaibant šaltukui ir šviečiant reto grožio pilnačiai. Vakarienei 10-ies krabų lazdelių buvo per mažą ir leidau sau suvalgyti vieną samtį... ai, nu ką čia meluosiu - du samčius raugintų kopūstų sriubos (grietinės nedėjau!). Užmigau sunkiai (galvoje vis sukosi būsimo atsiskaitymo tezės) bet miegojau kaip užmuštas :)
Dabar pusryčiai jau pavalgyti. Vienoj kišenėj priešpiečių abrikosai, kitoj špargalkės. Gyvenimas tęsiasi!
Dabar pusryčiai jau pavalgyti. Vienoj kišenėj priešpiečių abrikosai, kitoj špargalkės. Gyvenimas tęsiasi!
Sveiki mielieji, aš taip pat noriu pasidžiaukti savo valia. Vakar teko dalyvauti konferencijoje, ivaizduokite ten buvo įvairiausių vaišių nuo mėsos patiekalų iki desertų ir vaisių. Aš visada mėgau saldumynus, bet šį kartą aš sau pasakiau ,Ne , tu turi valios ir žinai kas tau naudinga ir kas žalinga. Ir man pavyko aš tikrai radau ka suvalgyti sveikai.pietums valgiau vistos krūtinele su troskintomis šparaginemis pupelemis, brokoliais ir briuselio kopustais, o pavakariams aš suvalgiau vaisių , nors aplinkui visi kimšo kas tik telpa jų skrandyje, :) aš tuo metu išgeriau vandens apie 1ltr. Aš savimi didžiuojuosi, pasirodo aš turiu valios :)
vsep maladiec, nenorek staigiai pradet valgyt kas parasyta, kad ir po menesio dvieju ar triju pradesi panasiai valgyt kas parasyta ir tai bus didziulis pasiekimas. Ner ko skubet, nes kai uzskuba zmones tada ir meta. O mes einam keisti viso gyvenimo mitybos, ne menesiui ar metam. Todel ir turim iprasti kad nejausti diskomforto ir taip poto gyventi ;)
Saunuole obuoliuk :) man kol kas viskas liuks, bet nezinau kaip reikes siandien vakare istverti, nes siandien turiu butinai i svecius vaziuoti, o ne noriu pasakoti kol kas apie savo pokycius. Na paziuresim kokia as stipri :)
Visiems sekmes :)
Visiems sekmes :)
Nu seip visi kiek ziuriu zmones tikrai nera ispruse mano akym, ar nematot kad cia VSEP zmogaus tema ir apie jo rezultatus turim kalbeti? Pries Oboliuka nieko neturiu, bet buk miela susikurk tema savo toki kaip dienorasti ir diskutuokimeten, o ne pas bet ka ir bet kur!
Ačiū Gnomas už pastabas aš dar naujokė ir tiesiog pasiklydau :).
Obuoliuke - vietos pakaks visiems :)
Ataskaita už savaitgalį. Penktadienį išsilaikiau egzaminą ir vietoj to, kad su kompanija eiti gerti alaus - ėjau namo skaityti Roberto Petrausko knygos apie II pasaulinį karą. Šeima ta proga nusipirko tortą, o aš mėgavausi varškės, ananasų ir pasukų (jas man rekomendavo vietoj niekur nerandamo lieso pieno) kokteiliu.
Šeštadienis - laisvės diena. Nelabai jos laukiau, bet pas mus yra tokia, jau 15 metų trunkanti tradicija, kad penktadienio vakarais aš kepu visai šeimai kalną picos. Bendru susitarimu picadienis buvo perkeltas į šeštadienį. Gaminau tešlą be cukraus ir druskos, vietoj pomidorų padažo naudojau trintus pomidorus. Nedaug lieso kumpio ir daug paprikų, svogūnų laiškų, pomidorų ir šviežių pievagrybių. Jau žinojau kaip prisiėsiu ir maloniai apsunkęs išsidrėbsiu ant lovos... Bet bevalgant kažkaip labai greitai užsipildė skrandis ir... nei pica visa tilpo nei įprastos "pilno skrandžio palaimos nepajutau"... Vakarą baigiau pagal programą.
Sekmadienis - diena, kuri geriau būtų neišaušusi... Viskas buvo super iki vakaro. Tada... dėl tam tikrų aplinkybių patirtas stiprus stresas... prisiėdimas... pyktis ant savęs... nekentimas savęs... visiška neviltis...
Ataskaita už savaitgalį. Penktadienį išsilaikiau egzaminą ir vietoj to, kad su kompanija eiti gerti alaus - ėjau namo skaityti Roberto Petrausko knygos apie II pasaulinį karą. Šeima ta proga nusipirko tortą, o aš mėgavausi varškės, ananasų ir pasukų (jas man rekomendavo vietoj niekur nerandamo lieso pieno) kokteiliu.
Šeštadienis - laisvės diena. Nelabai jos laukiau, bet pas mus yra tokia, jau 15 metų trunkanti tradicija, kad penktadienio vakarais aš kepu visai šeimai kalną picos. Bendru susitarimu picadienis buvo perkeltas į šeštadienį. Gaminau tešlą be cukraus ir druskos, vietoj pomidorų padažo naudojau trintus pomidorus. Nedaug lieso kumpio ir daug paprikų, svogūnų laiškų, pomidorų ir šviežių pievagrybių. Jau žinojau kaip prisiėsiu ir maloniai apsunkęs išsidrėbsiu ant lovos... Bet bevalgant kažkaip labai greitai užsipildė skrandis ir... nei pica visa tilpo nei įprastos "pilno skrandžio palaimos nepajutau"... Vakarą baigiau pagal programą.
Sekmadienis - diena, kuri geriau būtų neišaušusi... Viskas buvo super iki vakaro. Tada... dėl tam tikrų aplinkybių patirtas stiprus stresas... prisiėdimas... pyktis ant savęs... nekentimas savęs... visiška neviltis...
Jo ta as irgi pajutau, kad seniau sunku nebudavo kai mesa valgydavai, o dabar jau sunku po jos pasidaro, o ko cia pykti ant saves ir nervuotis? Viena diena ne taip pasimaitynai, kad ir dvi ar tris, o poto vel gristi i ritma ir kapoji kas priklauso, ar ruosiesi kulturizmo varzyboms? :D
vsep kur prapuoliai?
