Sveiki :) Jau pora savaičių čia skaitinėju įvairius dienoraščius ir šiandien pagalvojau, kad gal ir man reikėtų pradėt savo. Manau forumas ypač padės tais momentais, kada atrodo net rankos dreba kaip labai noriu šokolado :D
Taigi, aš Liucija, man 19 metų, pirmi metai kaip atsikrausčiau į Vilnių. Nuo paauglystės buvau, kaip giminės meiliai vadino "apvali". Kai buvau mažesnė dar taip labai nerūpėjo kol gerai jaučiausi ir buvau savim patenkinta. Bet su metais atėjo visokie kompleksai, nepasitikėjimas savim ir kiti nemalonūs dalykėliai. Mokyklą pasibaigiau taip ir galvodama, kad gal savaime viskas nukris, nes pas mane giminėj buvę tokių stebuklingų "išaugimų iš apvalumo", bet kaip neišaugau taip. Baigiau dvyliktą klasę, galvojau va, išvažiuosiu į Vilnių, studijos, daug rūpesčių, numesiu aš tuos papildomus kilogramus. Na žinoma taip neatsitiko :D Prasidėjo pietūs su grupiokėm picerijose ir makdonalduose ir viskas baigėsi tuo, kad pasiekiau 80kg ribą (ūgis 168cm), daugiausiai kiek kada nors svėriau. Aplinkiniai nieko nesakė, bet pati pradėjau blogai jaustis savam kūne, negalėjau drąsiai prieš veidrodį atsistot. Ir netyčiom kažkaip užtikau šitą kilo.lt, susidomėjau, pasiskaitinėjau ir pagalvojau, kad verta. Noriu pasitikėt savim, noriu nebijot vasarą užsidėt gražų atvirą maudomuką ir nesidangstyt po plačiais megztiniais. Tai vat, tokia mano istorija :)
Kilo.lt narė esu jau beveik mėnesį, per 4sav. pavyko atsikratyt 5kg. Vis dėlto kaip per praeitą savaitę numečiau tik 400gr, ryžtas sumenko, nes tikiuosi greitų rezultatų. Aišku, suprantu, kad reikia turėt kantrybės, todėl čia ir rašau, taip kad kai tik bus labai sunku parašysiu čia ir tikiuosi tai padės neprarast pasiryžimo pakeist save taip, kad pati sau būčiau graži :)
Taigi, aš Liucija, man 19 metų, pirmi metai kaip atsikrausčiau į Vilnių. Nuo paauglystės buvau, kaip giminės meiliai vadino "apvali". Kai buvau mažesnė dar taip labai nerūpėjo kol gerai jaučiausi ir buvau savim patenkinta. Bet su metais atėjo visokie kompleksai, nepasitikėjimas savim ir kiti nemalonūs dalykėliai. Mokyklą pasibaigiau taip ir galvodama, kad gal savaime viskas nukris, nes pas mane giminėj buvę tokių stebuklingų "išaugimų iš apvalumo", bet kaip neišaugau taip. Baigiau dvyliktą klasę, galvojau va, išvažiuosiu į Vilnių, studijos, daug rūpesčių, numesiu aš tuos papildomus kilogramus. Na žinoma taip neatsitiko :D Prasidėjo pietūs su grupiokėm picerijose ir makdonalduose ir viskas baigėsi tuo, kad pasiekiau 80kg ribą (ūgis 168cm), daugiausiai kiek kada nors svėriau. Aplinkiniai nieko nesakė, bet pati pradėjau blogai jaustis savam kūne, negalėjau drąsiai prieš veidrodį atsistot. Ir netyčiom kažkaip užtikau šitą kilo.lt, susidomėjau, pasiskaitinėjau ir pagalvojau, kad verta. Noriu pasitikėt savim, noriu nebijot vasarą užsidėt gražų atvirą maudomuką ir nesidangstyt po plačiais megztiniais. Tai vat, tokia mano istorija :)
Kilo.lt narė esu jau beveik mėnesį, per 4sav. pavyko atsikratyt 5kg. Vis dėlto kaip per praeitą savaitę numečiau tik 400gr, ryžtas sumenko, nes tikiuosi greitų rezultatų. Aišku, suprantu, kad reikia turėt kantrybės, todėl čia ir rašau, taip kad kai tik bus labai sunku parašysiu čia ir tikiuosi tai padės neprarast pasiryžimo pakeist save taip, kad pati sau būčiau graži :)
Sveika prisijungusi, Liucija :)
Nepaslysk ir siek toliau tikslu! 5 kg per menesi tikrai labai gerai, o per savaite numesti 400g yra sveika ir tikrai nuostabu, cia mes metam sveikai, o ne greitai :) Kad nepriaugtu dvigubai kaip su kitomis "stebuklingomis dietomis" :)
Sekmes, zinau, kad nelengva kartais tasilaikyti, bet stengtis verta del saves ;)
Nepaslysk ir siek toliau tikslu! 5 kg per menesi tikrai labai gerai, o per savaite numesti 400g yra sveika ir tikrai nuostabu, cia mes metam sveikai, o ne greitai :) Kad nepriaugtu dvigubai kaip su kitomis "stebuklingomis dietomis" :)
Sekmes, zinau, kad nelengva kartais tasilaikyti, bet stengtis verta del saves ;)
Rezultatai puikūs, tad nesustok!
Apie atsispyrimą skanėstams. Vakar su septynmečiu vyresnėliu sūnumi vyko toks pokalbis. Valgydamas saldainius pasiteiravo, ar nenorėčiau vieno. Atsakiau "Ačiū, ne. Šeštadienį." Jis ir sako, kad dėl vieno juk nieko nenutiks. Tada pasiūliau jam eksperimentą, siekiant sužinoti, kada lengviau atsispirti suvalgyti daugiau saldainių. Ar atsisakant ir nesuvalgant nei vieno, ar suvalgius tik vieną. Rezultatas nuspėjamas :) Suvalgęs vieną greit panoro kito ir padarė išvadą, kad geriau išvis nepradėti, nei suvalgyti tik vieną. Suprato, kodėl mama leidžia sau skanėstus tik vieną kartą per savaitę, o jam - du kartus.
Apie atsispyrimą skanėstams. Vakar su septynmečiu vyresnėliu sūnumi vyko toks pokalbis. Valgydamas saldainius pasiteiravo, ar nenorėčiau vieno. Atsakiau "Ačiū, ne. Šeštadienį." Jis ir sako, kad dėl vieno juk nieko nenutiks. Tada pasiūliau jam eksperimentą, siekiant sužinoti, kada lengviau atsispirti suvalgyti daugiau saldainių. Ar atsisakant ir nesuvalgant nei vieno, ar suvalgius tik vieną. Rezultatas nuspėjamas :) Suvalgęs vieną greit panoro kito ir padarė išvadą, kad geriau išvis nepradėti, nei suvalgyti tik vieną. Suprato, kodėl mama leidžia sau skanėstus tik vieną kartą per savaitę, o jam - du kartus.
Sveikos ,tai jau tikra tiesa-nepradėt nė vieno,nes protas matyt pasimaišo,kai tik vienas ...tuoj ir sekantys kažkaip sukrenta į burną.Tada geriau nepradėti.Išbandytas būdas.
Na taip, pati save tokiais pat žodžiais drausminu... Tiesiog anksčiau, kai tik būdavo prastesnė nuotaika iškart siekdavau šokolado, o dabar tenka ieškot kitokių būdų kaip nuotaiką pasitaisyt. O dar būna kad grįžtu iš paskaitų ir randu kambariokę valgančią bandeles ir sausainius, tai atrodo net širdį sopa kaip norėčiau ir aš pasmaližiaut. Na, bet išsikėliau sau tikslą ir neketinu taip lengvai pasiduot provokacijom ir užgaidom.
Sėkmės Liucija, tau pavyks:-)
Sveiki visi :) Taigi, šiandien mano svėrimosi diena, šią savaitę taip pat pavyko numesti 400gr, dabar sveriu 74kg. Praeitą savaitę toks numestas svoris nuliūdino, o šią kaip tik atvirkščiai - pradžiugino. Kad ir ne po daug, bet svoris krinta stabiliai, negaliu atsidžiaugt.
Orams pagerėjus mąstau pradėt bėgiot ir prisiminiau, kad kažkuriam iš forumų skaičiau apie kažkokią bėgimo lentelę, kuri padeda pradėt bėgiot, bet dabar niekaip nerandu, kur ją buvau aptikus. Gal kas nors žino tokią ir galėtų man atsiųst nuorodą? Arba gal kas nors duos šiaip kokių nors patarimų dėl bėgiojimo? :)
Orams pagerėjus mąstau pradėt bėgiot ir prisiminiau, kad kažkuriam iš forumų skaičiau apie kažkokią bėgimo lentelę, kuri padeda pradėt bėgiot, bet dabar niekaip nerandu, kur ją buvau aptikus. Gal kas nors žino tokią ir galėtų man atsiųst nuorodą? Arba gal kas nors duos šiaip kokių nors patarimų dėl bėgiojimo? :)
net ir menkiausias minusas yra puiku, o -400g yra nuostabu, cia jeigu po kilograma kristu (tai gerai tik pirmomis savaitemis) tada jau reiketu susirupinti :)
Sekmes!
Sekmes!
Sveikučiai!
Kadangi esu naujoke, tik nuo užvakar, tai negaliu pasidžiaugti savo krentamais kilogramais, bet jaučiuosi nerealiai vien dėl to, kad žinau jog man pavyks! :)
Mano istorija prasidėjo, kai visada turėjau "pilvuką", tiek mokykloj, tiek po jos :) Kažkur po 3 metu kai baigiau mokykla išvažiavau į anglija bandyti įsitvirtinti ten, bet kadangi ten man net nuo užteršto Londono oro augo kilogramai, po puses metu jau svėriau beveik 90 kg :( Ten neįsitvirtinusi grįžau į Lietuva, įsidarbinau į fabriką, kuriame labai gera valgykla buvo, tai pradėjau nuo ten, mėsa, vištiena, valgyti tik su salotom, tiek namuose ta pačia taisykle laikiausi, kilogramai krito akimirksniu, bet ir nukritę sustojo :) Tada pakeičiau kita darbą, kuriame turėjau dirbti labai sunku fizinį darbą (tampyti paletes, kilnoti sunkias detales) tai kilogramai taip pat pradėjo kristi ir galiausiai įsimylėjau! :D Tai pasekoje svėriau mažiausiai kiek esu svėrusi nuo vaikystes tik 58 kg, ir tuo pačiu rankos buvo labai dailios nuo sunkumu kilnojimo darbe :) Kadangi mano meile gyveno užsienyje teko viska mesti ir kraustytis pas jo :) Tada ten nuo nieko neveikimo kilogramai vėl pradėjo augti ir nutarėme susilaukti vaikučio :) Tad dabar esu keturių mėnesių leliuko mama, per nėštumą priaugau laaaaabai daug, apie 30 kg :( Ir atrodau dabar nekaip, taip kaip ir jaučiuosi :(
Supratau viena diena, kad nenoriu būti tokia kokia esu dabar ir noriu būti kokia buvau anksčiau, tai dėlto aš čia KILO.LT :) Užsirašiau į sporto klubą, laikausi mitybos plano, tik su miegu truputi prasčiau, nes lelytė kol kas neleidžia išsimiegoti, bet nesiskundžiu, viskas tvarkoj, turiu labai daug motyvacijos ir užsispyrimo, negaliu nuvilti nei savęs nei kitu kurie manimi tiki ir palaiko ! ;) Taigi tokia mano istorija ;) Būtinai pasidalinsiu kaip man sekasi ateity ;) Ačiū už dėmesį! :)
Kadangi esu naujoke, tik nuo užvakar, tai negaliu pasidžiaugti savo krentamais kilogramais, bet jaučiuosi nerealiai vien dėl to, kad žinau jog man pavyks! :)
Mano istorija prasidėjo, kai visada turėjau "pilvuką", tiek mokykloj, tiek po jos :) Kažkur po 3 metu kai baigiau mokykla išvažiavau į anglija bandyti įsitvirtinti ten, bet kadangi ten man net nuo užteršto Londono oro augo kilogramai, po puses metu jau svėriau beveik 90 kg :( Ten neįsitvirtinusi grįžau į Lietuva, įsidarbinau į fabriką, kuriame labai gera valgykla buvo, tai pradėjau nuo ten, mėsa, vištiena, valgyti tik su salotom, tiek namuose ta pačia taisykle laikiausi, kilogramai krito akimirksniu, bet ir nukritę sustojo :) Tada pakeičiau kita darbą, kuriame turėjau dirbti labai sunku fizinį darbą (tampyti paletes, kilnoti sunkias detales) tai kilogramai taip pat pradėjo kristi ir galiausiai įsimylėjau! :D Tai pasekoje svėriau mažiausiai kiek esu svėrusi nuo vaikystes tik 58 kg, ir tuo pačiu rankos buvo labai dailios nuo sunkumu kilnojimo darbe :) Kadangi mano meile gyveno užsienyje teko viska mesti ir kraustytis pas jo :) Tada ten nuo nieko neveikimo kilogramai vėl pradėjo augti ir nutarėme susilaukti vaikučio :) Tad dabar esu keturių mėnesių leliuko mama, per nėštumą priaugau laaaaabai daug, apie 30 kg :( Ir atrodau dabar nekaip, taip kaip ir jaučiuosi :(
Supratau viena diena, kad nenoriu būti tokia kokia esu dabar ir noriu būti kokia buvau anksčiau, tai dėlto aš čia KILO.LT :) Užsirašiau į sporto klubą, laikausi mitybos plano, tik su miegu truputi prasčiau, nes lelytė kol kas neleidžia išsimiegoti, bet nesiskundžiu, viskas tvarkoj, turiu labai daug motyvacijos ir užsispyrimo, negaliu nuvilti nei savęs nei kitu kurie manimi tiki ir palaiko ! ;) Taigi tokia mano istorija ;) Būtinai pasidalinsiu kaip man sekasi ateity ;) Ačiū už dėmesį! :)
Sėkmės tau, Eiveli* :)
