Sveiki, aš jau trečias mėnuo esu narė. Pirmąjį mėnesį puikiausiai maitinausi pagal mitybos planą. Sportavau kasdieną. O po to- visos Kalėdos, Naujieji metai, krūvos gimtadienių... Taip ir išsimušiau iš vėžių. Dabar vis nepavyksta sugrįžti. Vis pavilioja skanus kąsnelis....
Ar jums taip būna? Kaip su tuo tvarkotės? Kaip susigrąžinat motyvaciją?
Ar jums taip būna? Kaip su tuo tvarkotės? Kaip susigrąžinat motyvaciją?
Labas, žinau tokių atvejų, kuriems menkas nukrypimas nuo sveikos mitybos labai išbalansuoja ir labai sunku vėl maitintis sveikai. Tokiu atveju manau geriausia apskritai nenukrypti ir nebus problemų. Todėl patartina tokiems žmonėms nedaryti sėkmingų dienų, kai valgai ką tik nori ir kiek nori. Yra žmonių, kurie gali suvalgyti tik mažą gabalėlį šokolado, o yra tokių, kurie savęs nemoka suvaldyti ir suvalgo visą šokolado gabalą ( 250g).
Aš negaliu sutikti su Mindaugo patarimu, nes juk visą gyvenimą pagal kilo.lt valgiaraštį nesimaitinsit :) Problema vėl išlįs. Manau, Jums būtina psichologo konsultacija dėl emocinio valgymo ir kaip su tuo kovoti. Kitu atveju bandykit kasdien šiek tie gerinti savo mitybą ir pamažu vėl sureguliuoti kcal normą. Aš taip dariau.
Ligita, taip šiuo valgiaraščiu visada nesilaikys. Yra daug skirtingų skanių ir sveikų patiekalų. O , kai žmogus ilgą laiką sveikai maitinasi, tai jis tiesiog pamiršta cukraus skonį ir jo visai nenori ir nenori valgyti šventinės mišrainės su majonezu, nes prieš tai valgydamas žmogus pagalvoja, kam valgyti tą brudą, juk žmogaus organizmas ne konteineris.
Kai žmogus galvoja ką valgo ir įpranta prie sveiko maisto, o sveikas maistas gali būti ir labai skanus, tai jam nereikia jokių dienų, per kurias būtų galima nukrypti, nes jam tiesiog jokių nukrypimų nereikia.
Kai žmogus galvoja ką valgo ir įpranta prie sveiko maisto, o sveikas maistas gali būti ir labai skanus, tai jam nereikia jokių dienų, per kurias būtų galima nukrypti, nes jam tiesiog jokių nukrypimų nereikia.
Laima, as taip pat padariau pertrauka ir man sunkokia grizti prie sveikos mitybos, nes baisiai noriu saldumo ir kazkaip nelieka laiko sportui :( bandau save pateisint, kad daug dirbu :) bet zinau, kad sugrisiu, tiesa sakant siandien pirmoji diena, kai nenukrypau nuo dietos :) ( bandziau grizti i sveika mityba nuo praeito pirmadienio) o kad nori kazko saldaus ar kaloringo, tai nereiskia, kad reikia psichologo, tai reiskia, kad esi zmogus :D susiimkim ir po svenciu griztam i sveika mityba :).
P.S. Atsiprasau uz lietuvisku raidziu nebuvima, nera lt kalbos planseteje :)
P.S. Atsiprasau uz lietuvisku raidziu nebuvima, nera lt kalbos planseteje :)
Mindaugai, šitas "kai žmogus maitinasi sveikai kurį laiką..." kartojamas čia kaip malda, bet ar kada susimąstėte, kuo grįsta tokia išvada? ;) Niekuo. Sutikant su ja, visi, kartą numetę svorį, jo nepriaugtų. Deja, daugelis priauga iš naujo. Kartą per porą mėn. numečiau apie 17 kg., dalį susigrąžinau, bet iš esmės normalų svorį palaikiau apie 1 m. Gana ilgai. Kuo baigėsi? Nustojau save prižiūrėti ir gavau viską atgal, be to, su pliusu. Nu mėgstu aš picą, kebabus, o ir stresą malšinti maistu mėgstu... Nepasikeis tas. Yra tik pastangos, kad nuodėmės nesitęstų per ilgai. Be to, žmonės turi kažkokį keistą įsivaizdavimą, kad tunkama nuo majonezo ir lašinių... Yra toks posakis "nėra blogo maisto, yra blogas kiekis". Esmė, kad šiuo metu žmonės beveik nedirba fizinio darbo, o valgo gana daug (turbūt daugiau, nei bet kada anksčiau, nes nebėra maisto trūkumo). Ir kas seka iš to? Nutukti galima ir valgant "sveikai" - jei valgai daug. Apskritai, viskas labai sudėtinga tiek su svorio metimu, tiek su jo išlaikymu. Tiesiog siūlau mažiau tikėti mitais apie neva amžiams dingsiantį norą suvalgyti pvz. torto gabaliuką :) Nepradėsiu paskaitos apie skonio receptorius ir "ruošimąsi badui", bet šie dalykai taip pat ne paskutinėje vietoje žmogaus genetikoje ;)
Jai streso malšinimas vyksta užsivertus maistu, tai jau kita problema. Stresas iš niekur neatsiranda ir reikia spręsti tokia problema visai kitaip. Kitu atveju, taip galima kovoti visą gyvenimą. :)
O apie porcijas ir sveiką maistą. Tai dėl porcijų viskas aišku. Yra normalios žmogiškos porcijos, vidutinio dydžio lėkštė ir maistas neturi lipti per kraštus, na ką čia dar ir kalbėti, visi supranta, kokia porcija yra normali. O dėl nesveiko maisto, tai į visokias vytintas dešras, majonezus privaryta skonio stipriklių ir nuo to porcijos pasidaro kur kas didesnės, nes valgyti norisi ir norisi.
O apie porcijas ir sveiką maistą. Tai dėl porcijų viskas aišku. Yra normalios žmogiškos porcijos, vidutinio dydžio lėkštė ir maistas neturi lipti per kraštus, na ką čia dar ir kalbėti, visi supranta, kokia porcija yra normali. O dėl nesveiko maisto, tai į visokias vytintas dešras, majonezus privaryta skonio stipriklių ir nuo to porcijos pasidaro kur kas didesnės, nes valgyti norisi ir norisi.
Aš esu gurmanė ;) Man bet kokį skanų maistą norisi valgyti ir valgyti - net tą, kurį pati gaminu... Dėl to, kad visi žino, kas yra "normali" porcija nesutikčiau - žmonės kaip tik ir storėja, kad nežino :) Ar galite patikėti, kad pvz 200 gr. perlinių kruopų yra apie 660 kcal? :) O jos sunkios ;) Viršyti moteriai rekomenduojamą 1500 - 1800 kcal kiekį labai lengva net ir valgant kruopas, tuną ir kitus sveikus produktus :) Dėl streso vėlgi... Pasaulis toks. Streso jame yra ;) To neišvengsi. O šiaip Jūs kalbate panašiai kaip mano draugo mama - "naminį maistą gali valgyti kiek nori, nesustorėsi" :))) Bet pati sveria virš 100 kg. tikrai. Man tie visi "storėju dėl E" yra elementarus išsisukinėjimas ir baimė pripažinti, kad storėji, nes daug valgai :)
P.S. Draugo tėvai turi ūkelį, praktiškai visas maistas pas juos iš jų pačių daržo - tvarto... Taigi, "sveikas" maistas nuo antsvorio savaime neapsaugo.
200 gr. perlinių kruopų jau yra per didelė porcija. :) Ir aš tikrai nesakiau, kad sveiko maisto galima valgyti kiek nori, juk rašiau apie porcijų dydi.
