Sveikos/i. Perskaičiusi susimąsčiau kokie mano motyvai. Kai pagimdžiau pirmą kartą, mama sakė kad niekada nesversiu tiek kiek iki nėštumo. Buvo neteisi. Po antro gimdymo tas pats :) O štai po trečiojo liko 4kg. Visą gyvenimą seku kaip atrodau ir žiūriu mitybos, nes man atrodo peržengus normalaus svorio ribą procesą valdyti sunkiau. Nežinau kaip iš tikrųjų, bet kai laukiausi sužinojau kaip sunku papildomas svoris. Taigi - nenoras atrodyti burbulu mane visada skatino šiek tiek žiūrėti ką valgau. Deja, prieš pusmetį žiūrėti mečiau, pradėjau sulaukti "komplimentų" "o tu pastambėjai", o galų gale viena kleintė susitikimo metu pagyrė kaip gerai atrodau, kol išėjusi pro duris suvokiau, kad jai aš pasirodžiau...nėščia. Taigi, su 169cm ir 70kg atsiradau čia. Taip, tai nėra daug svorio, bet niekada iškyrus nėštumus tiek nesverdavau. Jau pasiekiau -5kg, bet dar norisi "geriau ir dailiau", be to, noriu kad sveikos mitybos principai man tiesiog įaugtų į kraują - dėl sveikatos :)
Sveiki, aš tik pradėjau siekti savo svajonės :) Sunku su 82kg, kai ūgis vos 164cm. O dar sunkiau žiūrėti į dailias linines sukneles, kurias vilkėjau anksčiau. Kol kas palieku jas ramiai pagulėti, kol vieną dieną į jas tilpsiu. Apie 20kg priaugau labai greitai, keletą mėnesių patinginiavusi Norvegijoje. O kai supratau, kad reti kopimai i kalnus ar pasivaikščiojimas slėniais man nebegrąžins buvusio svorio - stabtelėjau. Truputi pasportavau pagal vieną programą, truputį pagal kitą, pabėgiojau, kol oras gražus ir prasidėjo -2kg, tai +3kg, tai vėl švytuoklė aukštyn, žemyn. Gana žaisti be taisyklių, gana pirkti vis didesnio dydžio drabužius... NORIU susigrąžinti energijos ir seksualumo kupiną kūną, NORIU gerai jaustis, nebijoti nusirengti pliaže, neuždusdama užlipti į kalną, apsimauti aukštakulnius ir šokti su jais, kojoms netinstant. Noriu vėl save mylėt, tada, tikiu, ir santykiai su vyru ir kitais artimiausiais pasikeis ;) Juk kai žmogus pozityviai nusiteikęs, tai ir aplinka tampa tokia ;)
vapsva - labai įkvepiantis pasisakymas! Labai gražiai išdėstėte tai kas gulėjo mano galvoje! Sėkmės ir kantrybės bei valios Jums ir tikiu, kad pasieksite užsibrėžto tikslo :))
Raassa, nesuprantu, kaip kažkokie filmukai gali motyvuoti. Nebent kelioms minutėms, kol rodo...
Žmogus kiekvienas turi rasti savyje tai, kas jį motyvuotų siekti užsibrėžtų tikslų.
Žmogus kiekvienas turi rasti savyje tai, kas jį motyvuotų siekti užsibrėžtų tikslų.
Prieš 4-5 metus dėvėjau 40 dydžio pieštukinį sijoną ir svajojau tilpti į 38. Kryptingai ėjau to link. Ir prasidėjo...viena dieta, kita dieta. Iškrova, persirijimas (juk aš galiu ir pasilepinti taip smarkiai besidietindamasi). Šiuo metu dėviu 44 dydžio braškantį sijoną... toliau didėti nenoriu, negaliu. Įprastų parduotuvių durys man užsidarė, nes tokių dydžių nėra :( Trūksta valios...ji velkasi kažkur už nugaros atsilikusi. Tikiu kad griežta kontrolė iš specialistų mažins mano apimtis. Jaučiuosi siaubingai, neatsimenu kada žiūrejau į veidrodį visu dydžiu, šypsojausi sau ar pasakiau kad myliu. O man dar tik 28 ir turiu 6 metų mane mylintį sūnelį.
Mano manymu, žmogus nutaria kažką pakeisti iš esmės tik tada, kai pasiekia savo įsivaiduojamą dugną arba gauna stiprų supurtymą iš išorės. Mano atveju "dugnas" 80kg riba (ūgis 178cm). Jau ir keli kg iki šios ribos jaučiausi pati sau negraži, vengdavau fotoaparato. Supurtymas iš išorės - tėvų sveikata. Manieji kilogramai prikapsėjo po truputį per keliolika metų. Siekiu susigrąžinti buvusius 62kg. Čia atėjau prieš keletą dienų su 77kg. Tikiu, kad man pavyks. Negali nepavykti :) Juk žinau, kas yra "dugnas", o jis man visai nepatinka!
