Sveiki, esu čia dvi su puse dienos :) Skaitinėjau forumo temas ir sugalvojau parašyt apie save. Man 34 metai, auginu 15, 9 ir 4 metų sūnus. Iki 18m buvau stamboka, svėriau 64-65kg jei gerai pamenu, po 18 gimtadienio nežinau kaip bet nukritau iki 55kg. Va tokia ir ištekėjau. Pirmą sūnų važiavau gimdyt 74kg, bet per metus nuo jo gimimo galima sakyt be pastangų grįžau į 55kg. Su antru priaugau vos 10kg, tai po gimdymo svėriau apie 60kg. Kai sugalvojom planuot trečią, paleidau vadžias ir pastojau jau 72kg, gimdyt važiavau 84kg. Per metus grįžau į tuos 72kg ir viskas. Svoris kaip įkaltas. Kadangi auginu sūnus, tai gyvenimo būdas pas mus pakankamai aktyvus, bet ir maistas atitinkamas. Vadinamo valdiško darbo nedirbu, turim savo versliuką, aš esu buhalterė. Dokumentus tvarkau namie. Pagrindinės pareigos - mama, žmona. Taigi prie puodų praleidžiu pusę gyvenimo :) Galvojau kad žiūriu ką ir kiek valgau, bet tik čia atėjus supratau kaip smarkiai klydau, ne tiek su kaloringumu, kiek su kiekiais ir užkandžiavimais. Mano vaikinai (nežinau kur jiems telpa) amžinai alkani, rodos tik spėju nukraustyt lėkštes po valgymo, jau vėl kažką reikia gamint... Taip po kąsnelį to, dar šito paragausiu... va ir nekrinta svoris. Valgiaraštį gavau užvakar pavakarį, tai vakar ir šiandien jo griežtai laikausi, nors kaip anksčiau sukuosi virtuvėj. Su sportu niekada nebuvau susipykus, nes po stuburo išvaržos operacijos turiu mankštintis, kad nereiktų dar vienos :) Aš žinau, kad su kilo.lt pagalba man pavyks Kalėdas sutikt bent 10kg lieknesnei :)
Sveika atvykus. Aš irgi neseniai dar čia, bet savo tikslą iki naujų kaži ar pasieksiu. Džiugu kad busite kartu ir palaikysim viena kitą. Man tai labai pažįstama, kai vis reik gaminti. Aš ir dabar-atrodo tik pavalgiau, o jau užkandžiauti reik. Tempas didžiulis, o dar šeimai ką pagaminti. Tik aš nelabai pergyvenu dėl vaikų-moka pasiimti duonos, išsivirti makaronų, košės, susitepti sumuštinį, pasišildyti kokią sriubą. Tad gaminu tik kartą per dieną. Turbūt bloga mama esu.
Labas, labas :) Kaip greit tikslą pasieksim nemanau kad labai svarbu, man atrodo svarbiau, kad pasiektas tikslas išsilaikytų "iki grabo lentos" :))) Mano vyro močiutė, 74m sveria 135kg, nors ūgis apie 168, kaip mano, pernau metų pabaigoj turėjo labai rimtų bėdų su sveikata: trūko tulžies pūslė, sustreikavo širdis ir t.t. Ir ką tu galvoji? Po operacijos "pasikankino" kelis mėn su dieta, o dabar toliau sėkmingai valgo keptą karpį, tokio dydžio kad peiliu nesupjausto o kirvuku kapoja :))) Ligoninėj visi daktarai šaukė: svoris, svoris svoris.... O ji atkerta: jei keturi nepaneš, į kapus šeši tegul neša :))) Baik tu su tom blogom mamom, čia gal mano bernai labiau išlepinti. Pusryčius irgi beveik visada pasidaro patys, kaip aš vadinu pirmiem pietums, verdu sriubą ( nu taip iš vaikystės mama įpratino, kad sriuba - kasdien) o kadangi maniškis grįžta vėlai, ir vaikinai labai nesiaustų po virtuvę tai pietūs rimti pas mus apie 18val. Skaičiau tavo temą, tau puikiai sekasi, taip kad nenukabinam nosies :)
oj... Tikrai nenukabinsiu. Šiandien pasisvėriau, ir liko tik kilas numesti, kol busiu tokia, kaip po gimdymo. Kaip džiugu.... Tik va-laukiu vis lucy day, bet po jos visada priaugtas kilogramas sunkiai krenta... Tai negaliu jos išmesti, bet paskui griaužiuosi kad per daug sau leidau... Su didžiuliu laukimu laikiu rytojaus lycy day, bet ir pergyvenu, kad vėl nesusilaikysiu prieš sekmadienio pyragą.
o aš atsisakiau tokios dienos. Iš neturėjimo ką veikt būdavo iš šokoladą sukertu, ir pyragais pasilepinu. Kažkaip man dabar svarbiau tikslą pasiekt, o pasiekus svorį išlaikyt, manau tada jau būsiu įpratusi maitintis taip kaip reikia, o ne ėst, ir raumenų daugiau bus, gal tada per šventes ir pasilepinsiu vienu kitu kąsneliu :)
Sveika prisijungusi ewaldina :) Tau pavyks (kaip ir mums:))))) ;)
Sveika ilgaplauke :) žinok aš tuo rimtai tikiu :) Vakar buvo tokia kuriozinė situacija, krovėm malkas ir sumasčiau šeimynai cepelinų išvirt, nu išviriau, sėdam prie stalo, visi mano vyrai cepelinus valgo o aš sau morkų salotų pagal valgiaraštį pasidariau. Tai maniškis sako: nu gazele, ar nepersivalgysi :) Bet nieko mano vyrai mane tylomis palaiko :) Jie trys augantys, vienas sunkiai dirbantis, tai jiems galima, o man pasirodo ne, kitaip čia nesėdėčiau :) Ir galvojau sunku bus, bent pradžioj su tuo atskiru maisto ruošimu, nevalgymu to, kas buvo įprasta. Bet matyt šį kartą esu labiau linkus būt graži negu apsirijus :)
Ewaldina, sveika atvykus ir kuo didžiausios kanrtybės verdant cepelinus, bet mėgaujantis morkomis:) AŠ būčiau paslydus, ties kokiu cepelinuku... :)
Labukas, labukas. Po teisybei nežinau kas man pasidarė :) Vakar net krepšinį žiūrint nepaslydau, prikepiau duonos su česnaku, vyrukas mano tradiciškai alaus bokaliuką pasidėjo, o aš sau su arbata. Bijau savęs jau :) Anksčiau tikrai nebūčiau atsilaikius, ir tikiuos kad tas mano ryžtas neišgaruos kokią dieną. Eidama miegot pagalvojau, kad kaip sekmadieniui ir dar po krepšinio aš per "lengva" einu miegot :)))
Ewaldina tu šaunuolė, tikrai geležinę kantrybę turi. Taip ir toliau ir manau tikslą pasieksi greičiau negu manai. O aš vat paslidau porą kartų ir rezultatas nėra toks džiuginantis, kaip norėtusi. Bet džiugu, kad vis dar minusas, o ne pliusas.
