Kaip kovojate su puolančiu tinguliu, bei užsipyrimo trūkumu?
prastais rezultatais ant svarstykliu:)
Na tinget tai as netingiu, bet kartais buna, kad žiauriai kažko uzsimanau, nekrenta is galvos vaizdas kaip valgau mėsainį ar cipsus, bet tada apkraunu save darbais :D
tinginystė seka paskui abejonę - jei netiki, kad tau pavyks, tuomet ir leidi sau tingėti :) (čia aš apie save) nors manau, kad tai priklauso nuo daugelio veiksnių - pavyzdžiui aš net negaliu tingėti, nes jaunystėje turėjau stiprią čiurnos traumą, su laiku ir viršsvoriui "padedant" pradėjo kamuoti siaubingi nugaros skausmai - vaistai nė truputėlio nepadėjo, nes problema susisukęs stuburas, dėl sumažėjusio vienos nugaros pusės raumenų tonuso - gydymas - SPORTAS. taigi vedama tikėjimo, kad sportas išvaduos iš skausmo sąmoningu savo elgesiu sportą padariau neatsiejama savo gyvenimo dalimi, tiesa tai užtruko (nuo pirmųjų nugaros skausmų praėjo apie 5 metai) tačiau dabar aš tikrai nebe tingiu - nestortuoju dėl aiškių priežąsčiu, bet ne dėl susigalvoto pasiteisinimo. Manau svarbiausia būti atsakingam pačiam prieš save - ne graužti ir kaltinti, o palaikyti ir atrasti sritį, kur jauti KAIFĄ kad judi ir stiprėji :) sėkmės net ir tingintiema :)
As tiesiog neleidziu sau galvoti, kad gali buti kitaip. Laikausi mitybos plano lyg tai butu vienintelis pasirinkimas gyvenime :) sportuoju kiekviena diena, net neprisileisdama minties, kad galima butu to nedaryti. Ana savaite persalau, kelias dienas negalejau sportuoti, nes jau baisiai blogai buvo, tai taip sazine griauze :) ir tas nedarymas matosi rezultatuose. Kai jau visai blogai buna pagalvoju, kad neturiu kitos iseities, tik laikytis, kito kelio tiesiog nera, jei viska pamesiu, mano sveikata negeres, neatrodysiu, taip kaip noriu.
Aš irgi taip pat. Dar iš pradžių bandžiau prisigalvoti pasiteisinimų kodėl turėčiau nesportuot. Bet kažkaip dabar jau įprasta pasidarė, nors ne taip jau ilgai ir laikausi dienotvarkės (mitybos ir sporto).
Jetaus, ta tinginyste jauciu visus kankina vienu ar kitu momentu, stipresne ar silpnesne :(
As vakar niekaip neradau momento kada pasportuot, tai vienas tai kitas sutrukdydavo. Vakare 22 val suguldzius vaikus, vis galvojau sportuot - nesportuot, sportuot - nesportuot... Bet pasiryzau ir padariau visus pratimus. Geras jausmas iveikus tinginyste! :)
JurgitaK, Jūs esate šaunuolė, kad įveikėte savo tinginį ir pasportavote :)
Šaunuolė JurgitaK, tik man atrodo, kad per vėlai sportavai, ar po to nebuvo problemų užmigti?
