Sėkmės istorijų dienoraščiai / KILO.LT narių dienoraščiai / Gretchen dienoraštis
2014-02-14 16:49:33
1. AČIŪ už padrąsinančias ir palaikančias žinutes, smagu, kai yra neabejingų, o dar smagiau, kad atsiranda galimybė padiskutuoti ir pasidalinti mintimis, išgyvenimais.
2. Aš tikrai NEPASIDUODU. Ką aš norėjau pasakyti, tai, kad dietinuosi nuo 13 metų(kaip iš tikrųjų yra baisu, kai tokio amžiaus jaunos mergaitės kompleksuoja ir nustoja mylėti save), esu išbandžiusi viską, pradedant visišku badavimu, baigiant vėmimais nuo persivalgymo. Mano žinios, kaip reikia maitintis, kiek koks maistas turi įvairiausių medžiagų ir pan. yra ne ką prastesnės nei daugelio dietologių(ok, gal perdedu, bet mintį supratot). Valia? Turiu nemažiau nei bet kuris lieknas žmogus - ką užsibrėžiu, tą pasiekiu. Pagal šituos mitybos planus, dietas, mano duomenys tiesiog šaukte šaukia, kad man pavyks. Bet nepavyksta. Kodėl? NES NE ČIA ESMĖ. Šitiek metų bandžiau tokiais būdais mesti svorį, bet nuo pirmos dietos iki dabar aš turiu 30kg plius. NEGI NIEKO NESAKO TOKS SKAIČIUS? Pagalvokit, kada buvo tas taškas, nuo kada jūsų svoris pradėjo augti... Ir todėl esu pasiryžusi atsikratyti visų savo neigiamų nuostatų, kvailų įsitikinimų ir pradėti rimtą darbą su savimi.
3. Kodėl dabar? Nes buvau pasižadėjusi sau, kad pradedu dietą paskutinį kartą. Jei nepavyks, tada dedu tašką ir pradedu lieknėti kitaip. Ir nepavyko. Kaip ir visus tuos metus.
4. Genetika? BULLSHIT. Iškart galiu pasakyti, kodėl Vanilės draugas dar turi tų saldainių - todėl, kad jis ŽINO, jog bet kada jų gali pasiimti, jo nevaržo jokie menkaverčiai įsitikinimai, kaip čia negerai, kaip čia reikia riboti, atsisakyti. Šitoj vietoj psichologija yra paprasta - jeigu žmogus nori kažko, bet jam uždraudžia, jis to dar labiau nori. Ir todėl mes, dietistai, negalim suvalgyti tik vieno saldainio, mes iškart valgom maišą, nes mes baudžiam save už "nusižengimus", giliai pasąmonėj žinom, kad greitai teks jų išvis atsisakyti, nes vėl pradėsim dietą, todėl dar daugiau valgom, o absurdiškiausias mūsų mąstymo kelias tai "paskutinė vakarienė" - jei jau suvalgiau du, tai reiškia, kad sugadinau dietą, todėl šiandien galiu prisikimšt kiek eina, o rytoj vėl iš naujo dietinsiuosi t.y. vėl plausiu sau smegenis ir kovosiu prieš savo organizmą. Ir nenorėti suėsti visų saldainių iškart - ne genetika, o psichologija.
5. Anyway, viską rašysiu čia: kaip man sekasi/nesiseka, ką naujo sužinojau, išmokau ir kas vyksta mano mitybos gyvenime. Ir labai labai lauksiu visų, kurie norėtų padiskutuoti, pasidalinti savo išgyvenimais, patarimais, kritika.
Gražios Meilės dienos :)
2014-02-14 20:57:22
Nežinojau matai kad tu tiek patirties turi... Vistiek tu šaunuolė, realiai mastai :) Bet dar galėtum pabandyti pamilt pvz. sportą ar kažkokią veiklą kuri teiktų malonumą ir sveikatai būtų naudinga. Na matai toks iš manęs ir patarėjas iš tikro, aš daugiau iš kitos "barikadų" pusės, stengiuosi susireguliuot maistą dėl sveikatos ir raumenų masės augimo, nes labai sunkiai man ji auga. Neturiu jokios patirties, kaip jautiesi kai nori valgyt ir negali. Nors dabar ir man pastangų daug kainuoja valgymas pagal planus jie labai riboja kartais net sunku pajudėt ... Bet tiesiog apie tai negalvoju darau ir tiek, gal iseis kas gal ne bus matyt......
2014-02-14 23:16:45
Kalbant apie paauglystę, tai kažkada paauglystėje irgi nusprendžiau, kad esu stora, nors tada svoris buvo normalus, bet lyginant su kai kuriomis kitomis mergaitėmis buvau stambesnė, nebuvau sportiška. Bet paskui buvo gana ironiška, kai priaugau +15kg ir pagalvojau, kad jaučiuosi lygiai tokia pat stora, kaip paauglystėje. Svoris keitėsi, o savijauta liko tokia pati, tik vėliau ji daugiau mažiau buvo adekvati, nes jau tikrai turėjau viršsvorio.
Dėl genetikos, tai turėjau omenyje, kad kai kurių žmonės yra iš prigimties yra liekni, nes jų labai greita medžiagų apykaita, dėl to jiems sunku priaugti svorio. Aš juos vadinu maisto gadintojais  Aišku, daugumos svoris priklauso nuo maitinimosi įpročių, gyvenimo būdo ir t.t. To mano draugo savikontrolė atsispindi ne tik mityboje, bet ir kitose su maistu nesusijusiose srityse, todėl ir manau, kad jam tai būdinga savybė.
Apie psichologiją ir maistą, mano manymu, nebloga knyga yra Geneen Roth „Moterys, maistas ir Dievas“. Ji yra būtent apie savęs priėmimą. Nors pavadinime ir minimas dievas, bet ji nėra religinė. Jos poveikis nebuvo man ilgalaikis, bet kiekvieno juk kitoks kelias.
2014-02-16 11:37:15
Labas,Gretchen. Tavo dienorasti visuomet skaitydavau ir tikiu ,kad tau pasiseks, kaip ir man.
Paskutinis tavo pasisakymas atrodo,kad apie save skaityciau :) mintys, saldainiu maisai ir t.t. skirtumas tik tas,kad as visa virssvori priaugau per pirma nestuma, t.y pries 7 metus. Dabar po antro nestumo praejo jau beveik metai ir noriu susitvarkyti-pagaliau susitvarkyti su savimi. Paciai neiseina, nes praejo jau 7 metai,o as daugiau maziau tokia pati .bandau keisti mastyma,skaitau ivairias knygas, staipsnius ir t.t kaip pakeisti savo psichologija, nes nuo to istikruju priklauso sekme. Tiesa dar labai klaidina 100 tiesu apie sveika mityba, nes nezinia kuri is ju teisingesne. Tikrai zinau,kad man reikia pagalbos, nes pati negaliu susitvarkyti su savimni. Kazkada buvau pas psichologe, del to,kad negaliu numesti antsvorio, tai ji mane isklause ir israse antidepresantu :) Gretchen norejau pasakyti,kad tu tokia ne viena. Tikrai labai tave suprantu ir palaikau. man siame puslapyje sekasi nelabai kaip, nes ne viska vykdau taip kaip tureciau.bet as tikiu, kad kas iesko, tas randa. jei tavo mintys visada apie tai,kaip numesti svori, tavo pasamone visuomet elgiasi taip,kad tu atrastum ta kelia ir duoda zenklus, tik reikia stengtis juos pamatyti ..Sekmes Tau :)
2014-02-16 12:44:38
Labas! Kaip smagu, kad dalinatės savo nuomone ir patirtimi, ypač esu pamaloninta Astridos žinutės :) ačiū jums visiems ;)
Dėl sporto tai jau rašiau, kad treniruojuosi apie 2 valandas per dieną. Dabar, kai nedalyvausiu konkurse, o būsiu paprastas mirtingasis (:D), mažinsiu krūvį. Tik vis neprisiverčiu Andriui nusiųst savo programos, kurią sudarė sporto salės treneris, nes labai daug ieškoti reikia tų pratimų internete, kad parodyti... Bet, tikiuosi, šią savaitę susitvarkysiu ;) sporto klubą atradau spalio mėnesį ir nuo to laiko(išskyrus šventinį laikotarpį) sąžiningai stengiuosi bent 4 kartus per savaitę nueiti. Dar vakar juokėmės su drauge, kad kad ir kaip ironiškai skamba iš storos merginos lūpų, bet sportas man priklausomybė :D
Labai sutinku su Vanile dėl įgimtos medžiagų apykaitos, šitoj vietoj ir man pavydu... Bet užtat tikrai galim visi pasiekti tą greitą medžiagų apykaitą, tik reikia pasistengti. Kai pradėjau sportuoti, po 2 mėnesių pastebėjau, kad medžiagų apykaitos greitis padvigubėjo(į tualetą eidavau kartą per 2 dienas, dabar 2 kartus per dieną).
Dėl Geneen Roth. Aš pati turiu jos tris knygas apie emocinį valgymą atsisiuntusi iš ebay, dar turiu ir kitų autorių keletą, tai galiu pasakyti, kad knygos yra šaunios, priverčia susimąstyti, vienoj knygoj yra ypač daug pratimų, kaip pasiekti tą intuityvų valgymą, reikia tik pasiryžti dideliam darbui su savim. Tik man yra vienas kabliukas. Ji nėra jokia mokslų daktarė, kalba vien iš savo patirties ir, nors padėti sugebėjo daugeliui, negaliu įsijausti šimtu procentu. Pati esu psichologijos studentė, todėl man reikia mokslinio įrodymo, kažkokio straipsnio, kad galėčiau šimtu procentu patikėti ir įsijausti...
Tačiau, prieš savaitę kai ką atradau, dėl ko dabar jaučiuosi drąsiai žengdama intuityvaus valgymo keliu ir, galima sakyti, padarysiu dabar reklamą :D
Ilgai ilgai ieškojusi atradau kol kas vienintelę knygą apie emocinį valgymą, kuri yra išversta į lietuvių kalbą :D jos kaina ~27lt, rekomenduoju visiems. Pradėjau skaityti, kai pašalino iš konkurso ir jau baiginėju. LABAI PATIKO. Knygą parašė 2 dietologės ir rėmėsi mokslinių tyrimų pavyzdžiais, labai daug atradau tiesos apie save ir tokių dalykų, kurių net nežinojau esant. Kai baigsiu skaityti, pradėsiu naršyti po mokslinių straipsnių duomenų bazes(kaip studentė turiu tokį priėjimą) ir jeigu kam bus įdomu, galėsiu pasidalinti savo atradimais :) Knyga: Evelyn Tribole, Elyse Resch "Intuityvusis valgymas", pirkau Pegase(internete galit užsisakyti ir pasitikrinti, kuriam knygyne yra)
Skaitantiems angliškai, galiu pasakyti, jog tos knygos gale yra keletas puslapių literatūros sąrašų, iš kurių autorės sėmėsi žinių, ir šitoj vietoj atsiveria didelis literatūros lobis ta tema :D jeigu ką domina autorė Geneen Roth ir jos knygos, vilniečiams galiu paskolinti popierinį variantą, turiu dar kitų autorių keletą elektroninių knygų.
Tikrai pasidalinsiu visomis turimomis žiniomis ir ištekliais su visais, kuriems įdomu ir yra pasiryžę dirbti su savimi :)
2014-02-16 13:18:41
Na, o kaip gi man sekasi? :D
Taigi. Nusprendžiau savęs neriboti ir naikinti įsišaknijusius blogus įsitikinimus apie dietas, mitybą, lieknėjimą ir t.t. Čia ir yra mano pirmasis žingsnis, pirmasis etapas. Pasak mano minėtų autorių, norint pradėti lieknėti, reikia pradėti BESĄLYGIŠKAI leisti sau valgyti. Nori čipsų? Prašom. Nori kebabo? Prašom. Nustoti riboti save įsitikinimais, kaip čia blogai, atsikratyti baimės, jog persivalgysit, priaugsit svorio ir t.t., nustoti vertinti ir skirstyti maistą į gerą ir blogą, žodžiu, tiesiog atsipalaiduoti ir pradėti valgyti tai, ko nori ir tiek, kiek nori. Iki tol, kol pajusi, kad išsilaisvini iš savo įsitikinimų gniaužtų. Iki tol, kol suprasi, kad gali valgyti viską ir niekas neatims iš tavęs to maisto, kad rytoj neprasidės ribojanti dieta, kuri atims tą skanų šokolado gabaliuką iš tavęs, kol suprasi, kad tas šokoladas visada bus šalia ir jo galėsi atsikąsti bet kada, kada norėsi. Kai ateis ta mintis iki pasąmonės lygio, tada to šokolado tikriausiai ir nebenorėsi, nes jis nebus uždraustas, jo galėsi gauti bet kada. Šį mąstymo modelį autorės grindžia psichologijos faktu, kad žmonės visada įsinori labiau to, kas uždrausta ir kuo ilgiau taip bus, tuo labiau to norės. Elementariausias pavyzdys yra žmonės iš konclagerio stovyklų: grįžus į civilizuotą gyvenimą didžioji jų dalis nutuko. Pridedu nuorodą, kurioje rasite vieno atlikto tyrimo rezultatus, kurie parodo, ką maisto ribojimas padaro mums.
http://imageshack.com/a/img268/9440/xly1.jpg
http://imageshack.com/a/img845/174/yar6.jpg
Tai va, keletą dienų ĖDŽIAU. Pirkau, gaminau viską, ko norėjau, viską, ką uždraudė dietos ir kas, mano įsitikinimais, man buvo draudžiama. Jaučiausi labai prastai, apsunkusi, persivalgiusi, nieko nenorėjau daryti, niekur eiti. Užvakar ėjau į sporto klubą anksti ryte ir mane pradėjo pykinti nuo nesuvirškinto maisto, kurį valgiau VAKARE. Šiandien jau į kai kuriuos produktus nebegaliu pažiūrėti ir, ko gero, dar ilgai jų nebevalgysiu :D Ir, kadangi taikau principą - valgyk tai, ko labiausiai šiuo metu nori, šiandien pusryčiams valgiau kiaušinį, dešrelę, pomidorą ir duonos riekutę. Po kelių dienų pasireiškė pirmieji ženklai, kad jau per daug to nesveiko maisto, kad aš jo galiu gauti bet kada ir aš noriu normalaus maisto, ir nesvarbu, kad šaldiklyje yra mano mėgstamiausių vištienos kepsnelių. vėliau eisime su drauge pietauti kažkur į miestą ir žinot apie ką galvoju? Kad noriu ne kebabo, ne picos, o to La Crepe grikių blyno su meksikietiškoms daržovėm..mm... :D mano skonio receptoriai atsigauna, pagaliau matau prošvaistę :D
2014-02-16 15:31:18
Labai idomu skaityti Tavo dienorasti! Su nekantrumu lauksiu tolimesniu isgyvenimu bei ispudziu, naujienu. Ir pameginsiu knygyne rasti Tavo mineta knyga apie intuityvu valgyma. :)
2014-02-17 01:26:07
Džiaugiuosi, PBJita ;)
Guliu lovoje daugiau nei valandą ir negaliu užmigti, galvoje per daug minčių(o kokių, žinutės pabaigoje atskleisiu). Todėl nusprendžiau pasidalinti dar 2 dalykais, kuriuos atradau.
1. Tarp storuliukų yra paplitęs toks mąstymas, kad praktiškai dėl visų gyvenimo problemų yra kaltas svoris ir kad kai numes tą svorį, pasaulis nusidažys ryškiausiomis spalvomis. Pavyzdžiui, "jeigu būčiau buvusi lieknesnė ir gražesnė, būčiau gavusi tą darbą", "viršininkas manęs nemėgsta, nes aš storas", "jeigu būčiau lieknesnė, eičiau į sporto klubą/baseiną/šokių pamokas, nes niekas nežiūrėtų kreivai į mane, kad aš tokia stora ir būdama lieknesne lengviau pritapčiau" ir t.t. Ir nors darbo negavome dėl kompetencijos trūkumo, viršininkas nemėgsta mūsų dėl perdėtai audringos reakcijos į kritiką, o į šokius neinam, nes mūsų nuomonė apie save yra tiesiog iškrypėliškai neigiama(ir kažkodėl pradedam galvoti, jog ir kiti žmonės taip galvoja apie mus) ir jaudinamės dėl savo socialinių įgūdžių, vis tik, dėl individualių priežasčių tampa geriau kaltinti svorį ir guosti save, kad visi neigiami gyvenimo niuansai išnyks su papildomais kilogramais. Žinot ką? NE. Jeigu dabar nemokam suvaldyti emocijų, esame neryžtingi, bijome pradėti kažką kurti, tai numetus 20 kilogramų tai nepasikeis. Net neabejoju, kad pradėsim labiau mylėti save, dažniau pradėsim bendrauti su žmonėmis, bet tai nepadės išspręsti problemų, kurios iš tikrųjų mus kamuoja ir mes niekaip negalime susidoroti su jomis.
Mano pačios atveju, nuo pat paauglystės, aš galvodavau, kad jei būčiau lieknesnė, daugiau berniukų į mane žiūrėtų(ne dėl to, kad lankydama bokso treniruotes pasidariau grubi ir berniukiška), kad jei būčiau liekna, galėčiau viską valgyti iš eilės ir nestorėčiau(na, c'mon...kartais tiesiog neįtikėtina, kaip žmonės yra linkę apgaudinėti save), kad bus lengviau mokytis(nes daugiau nebeturėsiu problemos, kuri taip slėgtų pečius), turėsiu daug draugų(nes tada stebuklingai gausiu socialinių įgūdžių ir charizmos arba dar geriau, visi stebuklingai pradės mane mylėti, nes aš liekna). Vėliau "supratau", kad darbo rezultatai bus geresni, kai numesiu svorio, kad todėl turėsiu daugiau klientų, kad tik tada galėsiu pradėti kurti savo verslą ir išvis, tik tada pradėsiu gyventi. O šiandien... Na, šiandien aš pavalgysiu, nuo pirmadienio dieta, o po to prasidės gyvenimas... Ironiška, bet, manau, daugeliui pažįstama :D
Savo visas problemas, trūkumus projektavau į svorį ir atidėliojau pasikeitimus. Tačiau, jeigu kartais pradėdavau spręsti tas problemas, man nebereikėdavo jų "suvalgyti". Grįžus iš mokyklos, aš galėdavau valgyti ir žiūrėti TV iki vakaro, kad tik nereikėtų daryti namų darbų(nors galvodavau, kad aš tiesiog noriu pavalgyti ir pailsėti), bet jeigu namų darbus padarydavau dar mokykloj arba vos tik grįžus, nė pusės tiek nesuvalgydavau vakarienei... Jeigu laukdavau svarbaus susitikimo, nervindavausi, suvalgydavau užkandžių už visą dienos kalorijų normą, bet vos tik praeidavo susitikimas, į tuos užkandžius nė pažiūrėt negalėdavau. Ir taip daug daug kasdienių pavyzdžių.
Todėl šiandien džiaugiuosi supratimu, kad nei aš, nei gyvenimas nepasikeis numetus 35kg ir viską, ką noriu turėti sulieknėjusi, turiu pradėti kurti dabar :)
2. Vieni sako, valgyk, kad gyventum, kiti - gyvenk, kad valgytum. Kiek žmonių, tiek nuomonių. Aš visuomet norėjau pasiekti tą būseną, kai maistas tampa tiek nesvarbus gyvenimo aspektas, kad net pamirščiau papietauti ar pavakarieniauti. Tačiau skaitomos knygos autorės rašo, jog net nebandykit savęs apgaudinėti - maistas yra malonumas. Nors amerikiečiai ir dalis europiečių sugeba papietauti per 15min žiūrėdami į kompiuterio ekraną, nereikėtų pamiršti, kad daugelyje šalių(ypač kalbant apie Rytų kultūrą) maisto valgymas yra ritualas ir jam skiriamas neįtikėtinai didelis dėmesys. Maistas pamalonina skonio receptorius, o virškinant angliavandenius išsiskiria serotoninas("laimės" hormonas). Todėl maistu reikia mėgautis ir valgyti tik tą maistą, kuris yra skanus. Ir jeigu turite 3 rūšių pyragėlius, suvalgykit tik tas rūšis, kurias mėgstat. Ne tik valgykit, bet ir mėgaukitės - pajuskit skonį, aromatą, konsistenciją ir kt. parametrus. Valgykit tai, ką mėgstat, o ne tai, ką "turit" valgyt ar kas yra lėkštėje.
Dažnai visi persivalgytojai net nejaučia maisto skonio. Atrodo, kad labai nori to ar ano, bet paprašius apibūdinti, koks buvo maisto skonis, retas tai padarytų. Persivalgytojai tiesiog kemša. Kaip į šiukšliadėžę. Todėl pradėjus valgyti tai, ko nori, svarbu skirti laiko maistui ir valgyti lėtai, su pertraukomis, bandyti pajusti jo tikrąjį skonį, nuspręsti, ar jis patinka, ar ne. Pasak knygos autorių, žmonės dažnai nustemba pamatę, kad jų taip mėgtas mėsainis iš tikrųjų yra labai neskanus.
Prieš atsigulant į lovą, pasiėmiau 2 varškės sūrelius(vėl reklama - nauji Varėnos sūreliai su kokosu ir avietėmis yra dieviško skonio:D). Lėtai išvyniojau iš įpakavimo(malonus ausiai garsas), pauosčiau kelis kartus, atsikandau mažą gabaliuką, pavarčiau liežuviu, palaikiau burnoj, lėtai sukramčiau, nurijau. Pajutau visai kitokį skonį, nei anksčiau. Sūrelis su kokoso drožlėmis buvo skanesnis nei bet kada, o sūrelio su avietėmis tikriausiai daugiau nebepirksiu. :D ir taip darysiu su visu visu maistu. Degustuosiu iš naujo ir bandysiu atpažinti, ką aš iš tikrųjų mėgstu.
Labanaktis;)

P.S. Draugė išsireikalavo važiuoti į kinų restoraną, o ten iš viso meniu skaniausia pasirodė pomidorinė sriuba su vištiena ir kepti ryžiai su daržovėmis :)
2014-02-17 01:36:34
Viska lemia emocine busena ir pats nusiteikimas. :) kai kam patinka, kai yra mylimo kuno daug, kitiem yra priimtiniau kitas vaizdo aspektas, treti iesko tobulybes viduje. Maziau sukt galva reikia, o normaliai be kompleksu gyvent;)
2014-02-17 01:50:36
Visko neskaiciau, bet siulau nueiti pas endokrinologa ir issitirti endokrenine sistema savo. Gali but sutrikus, del to auga svoris. Kita vertus stengeisi del saves ar konkurso kazkokio? Wtf?
Sakai dieta nuo 13 metu....ok sunku.
Bet ar zinai, jog kiti sedi 15 metu ant dietos, kulturistai ir tt?
Viskas yra ko tu nori, ar gerai atrodyt, ar valgyt bet ka?
Ar tiesiog yra psichologiniu emociniu problemu del kuriu reikia issikalbet ir kitu zmoniu palaikymo ir apgaudinet save pastoviai? Tu nesijauti gerai, jeigu ieskai knygoje atsakymo i tai, kad emocine busena lemia zmogaus isvaizda. Cia ir yra tas dalykas, kad arba is tikruju darai ka nori daryti, arba sieki to, apie ka svajoji. Ir dabar tavo dieta dvi savaites buvo...tai cia net nezinau, pastatyk nama per dvi savaites ar dar kazka.... As siulau susiimt i rankas, nes pati zinai ko tu nori ir galu gale atsiskleisk, igyvendink.
Rašyti atsakymą
Rašyti žinutę
Kraunama  
Praneškite apie klaidą
Kviečiu plačiau susipažinti su KILO.LT
Andriaus video konferencija - DABAR!
Andrius
Andriaus video konferencija apie mitybą ir sportą rugsėjo 3 d. nuo 19:00 iki 20:00!
Žiūrėti
Palaukite!
Žadėta staigmena ir pažadas Jums.
Jūsų KMI:
€5 nuolaida
Nuolaidos kodas:

Registruotis KILO.LT
Specialiam pasiūlymui pateikti, mums
reikalinga šiek tiek daugiau duomenų:
cm
kg
Turime jums dovanų!
Leiskite paklausti, Jūs esate..
ar
Mums svarbi Jūsų nuomonė
Remdamiesi savo narystės KILO.LT patirtimi, kaip tikėtina, kad rekomenduotumėte mūsų paslaugas savo draugams? (balais skalėje nuo 1 iki 10)
Ar KILO.LT projektas Jums yra naudingas?
Jūsų komentarai, pastabos (jei turite)

Prisijunk prie KILO.LT ir eik į kiną!
Įsigyk KILO.LT narystę šiandien ir gauk du bilietus į pasirinkta filmą bet kuriame kino centre "Forum Cinemas"!
Iki pasiūlymo pabaigos liko:
Pasinaudoti pasiūlymu
Specialus pasiūlymas: €5 nuolaida KILO.LT narystei įvedus kodą ''. Iki pasiūlymo pabaigos liko: REGISTRUOTIS